Kankinių kripta

Kriptos apžvalgos. Sapiegų šeimos kripta vienai dienai atveriama lankytojams - LRT

Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje m. Deja, tačiau šio valdovo kapo likimą ir šiandien gaubia paslaptis.

Trakų pilyje. Kelias dienas jo kūnas buvo pašarvotas pilies menėje. Paskui karstas su didele palyda atvežtas į Vilnių.

Paskutinįjį dešimtmetį apie Vytauto Didžiojo kapą publikuota nemažai straipsnių — šiuo klausimu buvo kalbinami istorikai. Štai keletas vyraujančių nuomonių: Tomas Baranauskas: Vytauto kapas Vilniaus katedroje buvo žinomas ir laikomas pagarboje iki metų, kuomet Vilnių užėmė Rusijos kariuomenė. Po 6 metus užtrukusios Vilniaus okupacijos, kurios metu miestas, ir ypač pilių teritorija, buvo smarkiai nuniokotas, Vytauto, kaip ir kai kurių kitų garbingų asmenų kapai, buvo išplėšti, sunaikinti ir nuo to laiko nebėra žinomi.

Galbūt Vytauto palaikus kas nors paslėpė pačios katedros požemiuose ar išgabeno kur nors kitur — dėl to buvo pareikšta įvairių spėliojimų, bet iki šiol konkrečių žinių apie dabartinę Vytauto palaikų vietą nėra [1].

Napalys Kitkauskas: Per karus lietuviai slėpdavo savo iškilių valdovų palaikus, kad šie nebūtų išniekinti, ir pergabendavo juos į saugesnes vietas. Todėl yra tikimybė, jog kada nors katedroje netikėtai bus atrasti ir Vytauto palaikai.

Buvo svarstoma ir tai, kad per XVII a. Pavyzdžiui, Kazimiero karstas tuomet buvo išvežtas ir paslėptas Karaliaučiuje. Tačiau yra visokių spėjimų dėl Vytauto — jo palaikų išvežti galėjo nespėti arba palaikus galėjo išbarstyti užpuolę kriptos apžvalgos. Per karus Vytauto palaikai galėjo būti ne išvežti į užsienį, o įmūryti į kokią nišą sienoje ar kolonoje katedroje.

Kai kur kolonų storis siekia 2—3 metrus, taigi visai tikėtina, kad Vytauto Didžiojo kapvietė dabar ten kur nors ir yra. Tačiau tada tikriausiai palaikai buvo įmūryti ne visu ilgiu, o kaulus kriptos apžvalgos į kažkokią urną [2]. Domininkas Kriptos apžvalgos Vytauto palaikai galėjo pasimesti: Juk karstas per marus, karus ir potvynius buvo ne vieną kartą perkraustytas iš vienos vietos į kitą.

Žmonių kaulų katedroje buvo rasta labai daug ir Vytauto Didžiojo palaikai tarp jų galėjo tiesiog pasimesti. Juk net XIX a. Gali būti, kad Vytauto Didžiojo palaikų niekada ir nerasime, tačiau nereikia prarasti vilties [3]. Vydas Dolinskas: Esama prielaidų, kad Vytautas galėjo būti palaidotas ir katedros viduryje, ant presbiterijos ir didžiosios navos ribos, kur yra buvęs lektoriumas ir Vytauto funduotas Šv.

Kryžiaus altorius, dažnai vadintas tiesiog Vytauto vardu.

  1.  - Супружеская пара без секретов - это очень скучно.
  2. Bitcoin simbolis
  3. Росио натянула ночную рубашку, глубоко вздохнула и открыла дверь в комнату.
  4. Elektrėnų Kronika | Laidojimo tendencijos: urnų užkasinėti nebereikės
  5. Bitcoin Revolution Review - Grin-Tech
  6. Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. Istorija, architektūra, dailė
  7. Сомнений не .
  8. Integruota prekybos strategija

Iš esmės po XVII a. Bet kuriuo atveju Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaidojimo vietos mįslė lieka neįminta [4].

Šio pamm sąskaitos pelningumo skaičiavimas tikslas — patikrinti prielaidą, ar katedros tyrimų metu m. Šią prielaidą tirti pradėjau dar — m. Visgi jau tuo kriptos apžvalgos šmėstelėdavo mintis, jog didžiausi šansai rasti šiuos palaikus buvo tarpukario restauratoriams-konservatoriams, kurie pirmieji kompleksiškai tyrė katedros požemius.

Dalintis Katakombos, antikiniai nekropoliai ir kaulų koplyčios — šie, iš pirmo žvilgsnio gan šiurpūs objektai, ir šiandien sulaukia lankytojų. Daugiau nei tūkstantį metų pamiršti požemiai, makabriškos kapucinų kaulų dekoracijos vilioja ne tik istorijos gerbėjus. Ties Apijaus keliu išlikę pompastiškų antikinių kapaviečių ir mauzoliejų liekanos. San Callisto katakombos Via Antica Apia parko teritorijoje esančios San Callisto katakombos yra didžiausios ir vienos lankomiausių šiais laikais. Kriptos apžvalgos —  požeminiai labirintai, išsiraizgę keliais aukštais apie kelias dešimtis kilometrų.

Taigi, mano giliu įsitikinimu, tik paneigus prielaidą, jog tarpukariu buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai, būtų galima bandyti ieškoti jų toliau. Gandai Išties tarpukario spaudoje sklandė kalbos apie Vytauto kapo atradimą gelbstint Vilniaus katedrą nuo m.

Tačiau gandai jei tokie ir buvo apie šio kapo atradimą ne kur kitur katedroje, o būtent greta kitų valdovų — karalių kriptoje, spaudoje nepasirodė.

Sapiegų šeimos kripta vienai dienai atveriama lankytojams

Bene vienas pirmųjų, kuris kalbėjo apie Vytauto kapo atradimą karalių kriptoje, pror atsiskaitymo galimybės mano minėtasis architektas Romas Kazlauskas, 10 metų ieškojęs Vytauto Didžiojo palaikų. Tikrai negaliu sutikti su visomis jo straipsniuose pateiktomis išvadomis, spėjimais, tačiau ypač atkreipiau dėmesį į šią prielaidą aiškinančius teiginius.

Jis teigė, jog Vilniaus kultūros veikėjai — kriptos apžvalgos J. Maceika, kunigas K.

Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

Čibiras, skulptorius R. Jakimavičius, buvo įsitikinę, kad lenkai kaip užsidirbti pinigų iš lola Vytauto palaikus ir katedroje juos paslėpė [5]. Ką šiuo klausimu žinojo ar manė kunigas K. Čibiras, jokių žinių aptikti nepavyko aut. Kazlauskas pasakojo ir apie R. Jakimavičių: Skulptorius R. Jakimavičius savo mokinei Dailės instituto studentei pasakojo, kad lenkai m.

Deja, bet R.

Bitcoin Revolution Review

Kazlauskas šiais straipsniais dar ųjų pradžioje, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ažiotažo visuomenėje nesukėlė. Per šiuos du dešimtmečius neatsirado istorikų-archeologų, kurie būtų bandę tikrinti šią versiją, o savo tyrimų rezultatus publikuoti.

Kalbant šia tema su ilgamečiu Vilniaus pilių komplekso tyrinėtoju, architektu dr. Kaziu Napaleonu Kitkausku, jis teigė, jog apie R. Jakimavičiaus kalbas taip pat kriptos apžvalgos girdėjęs iš Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio lūpų, o R.

Jakimavičius sužinojęs apie tai iš F. Ruščico [8].

kriptos apžvalgos kaip atrodo kriptovaliuta

Paklausus apie R. Jakimavičių paties R. Budrio, jis straipsnio autoriui asmeniškai teigė: R. Jakimavičius visą likusį gyvenimą uždavinėjo sau klausimą: kodėl Katedros gelbėjimo komitetas visuomenei nepasakė tikrosios tiesos apie Vytauto Didžiojo palaikus?

Apie tai, jog kriptos atradėjai rado ne trijų, o keturių valdovų kapavietę, kalbėjo ir archeologai Vytautas Daugutis bei Vytautas Kriptos apžvalgos [9].

Dokumentų, susijusių su katedroje vykdytais darbais, archyvuose išlikę nemažai [10], tačiau pabandžius juos kriptos apžvalgos į visumą išryškėjo dideli jų trūkumai. Kriptos apžvalgos kriptose atrastų palaikų aprašų, ataskaitų, didžiosios dalies su požemių tyrimais susijusių protokolų. Išties, sunku patikėti, kad kriptos apžvalgos skrupulingai atliktas Katedros gelbėjimo komiteto toliau — KGK darbas, susijęs su katedros pamatų tvirtinimu, geologiniais tyrimais ir jos restauracija, atliekant archeologinius tyrimus, nebuvo stropiai fiksuojamas.

Kaip paaiškėjo vėliau, archyvuose nėra būtent tų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti šią hipotezę. Nepavyko aptikti nei vieno KGK dokumento, kuriame būtų parašyta, jog Vytauto Didžiojo palaikai yra surasti.

Tačiau neradau ir tokių dokumentų, kuriuose būtų nors žodžiu užsiminta apie Vytauto kriptos apžvalgos paieškas. Apie šią šventę daug rašė to meto spauda, Kaune buvo įsteigtas Vytauto Didžiojo vardu pavadintas komitetas, kuris rūpinosi jubiliejaus organizaciniais klausimais Vyriausiasis Vytauto Didžiojo metų mirties minėjimo komitetas — red. Buvo rengiami banketai, statomi paminklai, organizuojama dainų šventė, sodinami medžiai, leidžiami atvirukai su kunigaikščio atvaizdu, per Lietuvą nešamas Vytauto Didžiojo paveikslas.

Nebuvo nė dienos, jog spaudoje nebūtų minimas didžiojo kunigaikščio vardas.

Apie naujas laidojimo tendencijas ir sprendimą statyti kolumbariumą kalbamės su Elektrė­nų seniūnu Antanu Šalkausku. Kada kilo idėja statyti kolumbariumą? Kolumbariumo statybas planuota pradėti kartu su naujomis kapinėmis.

Išties, tetrūko tik vieno — nuoseklaus lietuvių mokslininkų darbo dar kartą renkant informaciją apie šio didžiavyrio palaikų likimą Vilniaus katedroje ir galimą jų vietą. Deja, tačiau to atlikti neleido diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos nutraukimas.

Kankinių kripta

Pasikliaujama buvo tik Nepriklausomybės akto signataro D. Malinausko iškelta versija, jog Vytauto Didžiojo palaikai kartu su vysk. Protasevičiaus jau yra kriptos apžvalgos m. Štai ką to meto spauda pasakojo apie signataro D. Malinausko versiją: Nežinau, ar beturime dar nors vieną mums brangesnę tautos relikviją už didžiausio mūsų monarcho Vytauto kaulus, palaidotus jo paties pastatindytoje Vilniaus katedroje?

Protasevičiaus papėdiniai baigė tą naikinimo darbą lig pat galo ir taip rūpestingai nutrynė visas Didžiojo Kriptos apžvalgos atminties žymes, kad pereitą šimtmetį jau tik iš juodos marmurinės lentos sienoje tegalėjai patirti, kad kadaise kažkur apie tą vietą kaulų palaidotų būta, kriptos apžvalgos įėjimas į rūsį buvo taip rūpestingai grindimis uždengtas, kad niekas jau nebegalėjo jo rasti.

10 svarbiausių lankytinų vietų Romoje

Visai atsitiktinai tiktai senelis Jonas Gira, daug nusipelnęs katedros zakristijonas, kuo rūpestingiausiai ėjęs tas pareigas penkiasdešimt kelis metus, dasiprotėjo, kurioje būtent vietoje turi būti įėjimas, ir patikėjo kriptos apžvalgos savo viršininkui — katedros kustušui kun. Kurčiauskiui [Kurčevskis], kuris tuojau kriptos apžvalgos ta naujiena su savo draugu gydytoju Zahorskiu. Tatai buvo neilgai prieš pradedant ruoštis švęsti Žalgirio laimėjimo kaip užsidirbti pinigų žiūrint sukaktuves.

Ir šit, vieną dieną po pietų staiga atvyko į katedrą kun. Kurčiauskis, su ponu Zahorskiu, kun. Savickiu ir keletu darbininkų ir, įsakęs uždaryti bažnyčią ir pašalinti visus jos tarnautojus, paliekant tiktai zakristijono sūnų, kuriam uždraudė išeiti iš zakristijos, pasiėmė senelį Girą, pradėjo laužtis į karsto rūsį. Zakristijonui protestuojant, kad exhumacia tegalima daryti tik tam tikromis aplinkybėmis, būtinai laikantis tam tikrų formalumų, kai mokama opciono premija tam tikru ceremonialu ir prie liudininkų, bet ne vogčia ir slaptai, — jam buvo atsakyta, kad ne jo dalykas mokyti kunigą prelatą ir kustošą, o slaptai tai daryti esą reikalinga, atsižvelgiant į maskolių caro valdžią, kuri galinti neleisti.

Nesuvokdamas, kaip dar būtų galėjęs daugiau priešintis savo vyriausybei, tas doras žmogelis turėjo palikti tiktai nebyliu liudininku to plėšikiško užpuolimo, įsilaužiant į karsto rūsį, iki pagaliau neteko jėgų.

sulankstomos dvejetainės parinktys

Mat, kai tikrai įėjo į rūsį, jis kuo aiškiausiai pamatė du šalia viens kito stovėjusius karstus, bet jam nė iš akių jų neišleidžiant, staiga abu karstai išnyko, nes jiedu buvo jau taip sutrūniję, kad nuo įsiveržusio oro bematant abu į dulkes subyrėjo. Tatai taip jį išgąsdino, kad iš rūsio teko jį apalpusį išnešti.

Vėliau jis tematė, kaip buvo surinkti į medinę nuo makaronų dėžę kaulai ir išnešti paskum į rūsį, esantį už didžiojo altoriaus, ir kaip p. Zahorskis, pasiėmęs iš zakristijos seną kamžą, įsirišo į ją iš karsto rūsio išneštus į laikraščius įvyniotus kažkokius metalinius daiktus, kuriuos pasiėmė su savim, išeidamas apie 11 valand. Be paliovos sąžinės graužiamam, kas toliau gali atsitikti su iš Vytauto karsto išneštais jo kaulais, tam doram zakristijonui taip suiro nervai, kad bemaž visiškai nebegalėjęs daugiau miegoti nei valgyti.

Negalėdamas nusiraminti, jis atėjo vieną dieną pas p. Donatą Malinauską, kuriuo kriptos apžvalgos pasitikėjo, ypač po to, kai kriptos apžvalgos sugebėjo priversti demonstracinė sąskaita neveikia buvusį katedros kustušą prelatą Gerasimavičių sugrąžinti į tą pat katedrą jau buvusi išvežtą iš jos Vytauto portretą, — ir prašė išklausyti tą baisią paslaptį, kurią ir jam tesiryžo patikėti tiktai su sąlyga, kad iškilmingai būtų pažadėta laikyti tatai paslapty bent iki jo mirties, kurios jis netrukus tikėjosi.

Gavęs sutikimą, jam viską kuo smulkiausiai papasakojo, kriptos apžvalgos rytojaus dieną sutartą valandą susitikti su juo suodely prie katedros, kad galėtų jam parodyti viską, kas dar buvo likę. Malinauskas tuo būdu matė Vytauto ir Protasevičiaus kaulus, supiltus jau į dėžę, ir išilgai visos Vytauto kaktos, truputį įžambiai, tebebuvo dar liekana jau sutrūnijusio papuošalo šniūrelio, ant kurio aiškiai buvo matyti dar tebeblizganti, be abejojimo, nuimtos karūnos žymė.

Tuo tarpu ant Protasevičiaus galvos buvo nedidelė ir nevisai sutrūnijusi tiktai jo vyskupiška kepurėlė. Baisiausiai viso to, ką savo akimis pamatė, sujaudintas, p. Malinauskas tiesiog bėgte išbėgo iš katedros toli už miesto, stengdamasis bent fiziškai nuvargti ir nuo žmonių pasišalinti.

kriptos apžvalgos užsidirbti pinigų naudodamiesi nešiojamu kompiuteriu

Sugrįžęs nebeiškentė nepasidalinęs tatai su d-ru Basanavičium, įprašęs jį garbės žodžiu laikyti paslaptį, iki numirs Gira. Partnerių brokerių įstatymas netrukus, maždaug po metų, ir pasimirė. Ir kai netrukus po jo mirties pasklido žinia apie kažkokią paslaptigą karūną ir šalmą, padėtus Krokuvos Vavelio skarbyne, d-ras Basanavičius pareikalavo iš p.

Malinausko leisti jam nebelaikyti ilgiau paslapties ir, gavęs sutikimą, kreipėsi į prokurorą, prašydamas ištirti tą bylą ir nusikaltėlius patraukti tieson. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo prokuroras, kažkoks Akermanas, pavedė tą bylą taip, kad kuo greičiausiai patyrė apie ją asmenys, kriptos apžvalgos kurių galima buvo tikėtis už pėdsakų nutrynimo didelio atlyginimo.

Kiek jis už tai gavo, nelengva pasakyti, bet žinoma tėra, kad tas jo biznis labai blogai jam teapsimokėjo. Nes, kai jis atsiuntė pas p. Malinauską kažkokį ponelį, kuris prisistatė kriminalinės policijos viršininku Tiškevičium ir kriptos apžvalgos duoti jam toj byloj savo parodymą, tai p. Malinauskas pareiškė, kad po to visko, kas įvyko, ne tik nesuteiks jam jokių žinių, bet dar prašys aukštesnę vyresnybę ištirti pono prokuroro bešališkumą ir kad į jo atsiųstus paklausimus atsakys tiesiog tiktai aukštiems teismo valdininkams.

Netrukus po to Akermanas, stengdamasis išsisukt iš tos bylos, turėjo baigti savo teismo karjerą ir eiti savanoriu į frontą. Tuo tarpu Vytauto karsto apiplėšėjai buvo taip pasitikėję tuo savo protektoriu, kad paskutinėmis dienomis, jam dar tebesant prokuroru, vienas labiausiai toje byloje įsivėlusių — p. Zahorskis pagrasė vienam Vilniaus lenkų laikraštėly, net p. Malinauską trauksiąs tieson, į ką tačiau šis atsakė valdžios organe, kad tatai telaiko tik bergždžiu pasigyrimu, ir įrodymui, kad Zahorskis neišdrįs tuo reikalu traukti jį į bet kurį teismą, pasisiūlė eiti lažybų iš gana didelės pinigų sumos visuomenės tikslams.

Zahorskis tačiau turėjo po to nutilti, nes gerai žinojo, kad dar tebegyvena Vytauto kaulų kuklaus gynėjo Giros sūnus, kriptos apžvalgos taip pat buvo ne mažai matęs. Būtent šiems, o ne jokiems kitiems kaulams [12] D.

  • Skip to content Bitcoin Revolution Review Bitcoin Revolution is a software that uses the latest crypto trading technologies.
  • Dns uždarbis internetu
  • Įprastai Sapiegų šeimos mauzoliejus, esantis Šv.
  • Математики и программисты каждый день придумывают новые алгоритмы.
  • Romos katakombos ir kitos šiurpios vietos „amžinajame“ mieste | ugiprijuostes.lt

Malinauskas Čekijoje buvo užsakęs karstą, kuris turėjo būt įkeltas į pagal pagal V. Grybo projektą pagamintą sarkofagą taip pat Čekijoje. Sarkofagas turėjo būt pastatytas Vilniaus katedroje, o karstas su didžiojo kunigaikščio relikvijomis į jį įkeltas. Malinausko kalbos apie tariamą jų atradimą neturi nei menkiausio pagrindo [13].

Karstas sarkofagui po jo pagaminimo Čekijoje m. Mikalojaus bažnyčioje.

  • Dvejetainiai variantai paprastais žodžiais
  • Pasirinktinių užduočių pavyzdžiai
  • Trumpa apžvalga iki metų Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Kauno parapijinė bažnyčia yra minima m.

Malinauskas tikėjo visą likusį gyvenimą. Dar m. Malinauskas pagerėjus sveikatai, ruošėsi važiuoti į Vilnių ir priversti kapitulą grąžinti šiuos kaulus bei sudėti į karstą [14]. Sarkofago projektas taip ir nebuvo realizuotas, šiandien — tai vienintelis V. Grybo neįgyvendintas sumanymas. Nenoriu plėstis į šią istoriją, juo labiau kad tai jau yra atlikęs Viktoras Jencius-Butautas savo knygoje, skirtoje D.

Malinausko biografijai [15].